1944.–1953. gadā NKVD-MVD-MGB Radvilišķu apakšnodaļas un iznīcinātāju (stribu) štāba pagalmā tika apgānītas Radvilišķu apkaimē kritušo Zaļās (Žaliosios) vienības (pēcāk – Atdzimšanas (Prisikėlimo) apgabala) partizānu mirstīgās atliekas. Viņu piemiņai 1993. gadā pēc Lietuvas Politieslodzīto un represēto apvienības Radvilišķu nodaļas iniciatīvas tika uzstādīts pelēka granīta piemineklis ar plāksni, uz kuras rakstīts: “1944.–1945. GADĀ KRITUŠO LIETUVAS BRĪVĪBAS CĪNĪTĀJU MIRSTĪGO ATLIEKU APGĀNĪŠANAS VIETA”.
+1
Partizano Viktoro Šniuolio sūnus Vytenis Šniuolis pasidalino savo tėvo pasakojimu: Po sūnaus Vytauto Šniuolio žūties 1949 - 08 - 13 ir palaikų išniekinimo Radviliškio stribyno kieme, partizanų motina Veronika Šniuolienė sugalvojo kaip atsisveikinti su žuvusiu sūnumi: moteris apsirengė sudriskusiais drabužiais, išsitepė suodžiais veidą ir pasibeldė į stribų būstinę. Budeliai bandė išsiaiškinti ką moteris nori jiems pranešti, bet dėl jos nerišlios kalbos, netrukus prarado kantrybę ir palaikę moterį išprotėjusia bename, išvijo pro duris. Veronika Šniuolienė eidama kiemu ,,netyčia" užkliuvo už išniekintų palaikų ir griuvo ant savo sūnaus, o NKVDistai su stribais nieko neįtardami kvatojosi. Taip partizano motina paskutinį kartą priglaudė savo sūnų.