Smagiausias būdas pažinti šalį – per skonius

Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO) statistiniais duomenimis, kulinarinio turizmo sektorius pasaulyje sparčiai auga. Lietuvoje, o ir visame Baltijos jūros regione, vietos gyventojai taip pat labiau domisi vietiniais produktais, maistu ir kulinariniu turizmu. Vis dėlto Europoje Baltijos jūros regionas dar gana mažai žinomas kaip kulinarinio turizmo kryptis. Šiame straipsnyje aptarkime vietinio maisto ir tradicijų svarbą Lietuvoje. Taip pat susipažinkime su kulinarinį turizmą skatinančiu projektu BASCIL ir nauju kulinariniu maršrutu „Seni nauji skoniai“. 

Kulinarinis turizmas kaip identiteto dalis

Kaip jau minėjome įžangoje, Lietuvoje kulinarinis turizmas tampa vis populiaresne turizmo šaka, pritraukiančia tiek vietinius, tiek užsienio turistus. Tai – ne tik puiki galimybė pristatyti šalies gastronominį paveldą, bet ir skatinti vietos ekonomiką bei stiprinti kultūrinį identitetą.

Kulinarinis turizmas Lietuvoje yra neatsiejamas nuo dviejų veiksnių: vietinio maisto ir tradicijų. Naudojant vietoje užaugintus produktus, ne tik užtikrinamas patiekalų autentiškumas, bet ir stiprinama vietos ekonomika – ūkininkai, smulkūs gamintojai ir amatininkai sulaukia daugiau dėmesio ir užsakymų. Be to, trumpesnė tiekimo grandinė garantuoja aukštesnę produktų kokybę, šviežumą ir mažesnį poveikį aplinkai.

Ne ką mažiau svarbios ir senosios maisto gaminimo tradicijos. Tai – neįkainojama Lietuvos kultūros dalis, kurią verta ne tik išsaugoti, bet ir aktyviai populiarinti. Tokie patiekalai kaip cepelinai, šaltibarščiai, bulviniai blynai ar kugelis gali tapti tikrais ambasadoriais, reprezentuojančiais šalį pasauliui. Svarbu, kad šie receptai nebūtų užmiršti, o jų gaminimo paslaptys būtų perduodamos iš kartos į kartą.

Projektas BASCIL: didelis dėmesys kaimo vietovėms

Kulinarinio turizmo plėtrai ypač svarbus regionų įsitraukimas. Būtent tai siekia paskatinti tarptautinis projektas BASCIL. Jo tikslas – padėti mažiau žinomoms Baltijos jūros regiono vietovėms, ypač kaimo bendruomenėms, įsilieti į kulinarinio turizmo žemėlapį. Didinti vietos maisto gamintojų kaimo vietovėse atsparumą ir skatinti tvarų augimą, įvairinant veiklas ir teikiant kulinarinio turizmo paslaugas.

„Pastaraisiais metais smulkius maisto gamintojus kaimo vietovėse stipriai paveikė pandemija, kylančios energijos kainos ir padidėjusios gamybos sąnaudos. Tai daro didelę įtaką vietinio maisto sektoriaus atsparumui kaimo vietovėse. Vienas iš sprendimų, galinčių padėti smulkiems vietos maisto gamintojams, yra jų verslo veiklos įvairinimas, įsitraukiant į kulinarinio turizmo paslaugų teikimą. Tai padėtų jiems lengviau pasiekti galutinius vartotojus bei padaryti regioną patrauklesnį ir labiau matomą lankytojams“, – teigia projekto BASCIL koordinatoriai. 

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, analizuojamas vietos maisto gamintojų įsitraukimo į kulinarinį turizmą patirtis. Taip pat kuriami inovatyvūs sprendimai efektyviam kulinarinio turizmo paslaugų planavimui (įtraukiant vietos maisto gamintojus), rinkodarai. Siekiama integruoti maisto gamybos ir kulinarinio turizmo sprendimus įmonės lygiu bei pristatyti juos smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. 

Su visais projekto rezultatais galima susipažinti jų interneto svetainėje: https://interreg-baltic.eu/project/bascil/. Visgi, tai, kas aktualu Lietuvai, norime pristatyti išsamiau. Tai – visiškai naujas kulinarinis maršrutas „Seni nauji skoniai“. 

Vidurio Lietuvos kulinarinis maršrutas „Seni nauji skoniai“

Vienas iš reikšmingiausių projekto BASCIL rezultatų – kulinarinio maršruto „Seni nauji skoniai“ sukūrimas. Tai kelionių po vidurio Lietuvą maršrutas, kviečiantis pažinti mūsų šalį per jos maistą: lietuviškų ūkių produkciją, edukacinius užsiėmimus ir autentiškus skonius. Maršrute atsispindi BASCIL projekto esmė – derinti tradiciją su inovacija, išlaikyti tai, kas autentiška, bet kartu pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

Penkios unikalios maršruto stotelės siūlo įvairiapuses patirtis. Panekelpių kaimas pasitinka su originaliais šeivamedžio gaminiais – nuo gaiviųjų gėrimų iki saldumynų, kurių subtilus skonis atspindi kaimo gyventojų kūrybingumą. Pociūnėlių miestelio bendruomenė kviečia į burokėlių edukaciją, kurioje lankytojai gali sužinoti apie šios daržovės svarbą Lietuvos virtuvėje ir paragauti įvairiausių patiekalų – nuo burokėlių kugelio iki desertų.

Šlėvės ūkis siūlo pasimėgauti natūralių vaisių ir uogų skoniu, kuriuos svečiai gali skinti tiesiai iš sodo. Šušvės midus – tikras lietuviško midaus tradicijų saugotojas – žavi savo midaus ir medaus gaminių įvairove, leidžiančia pajusti šių produktų istorinę reikšmę. Galiausiai Skėmių traktierius, lydimas tradicinių lietuviškų dainų, siūlo išmokti gaminti senovinius meduolius.

Šis maršrutas – tai puiki proga ne tik paragauti įdomių skonių, bet ir iš arčiau susipažinti su regiono kulinarinėmis tradicijomis bei žmonėmis, kurie jas puoselėja. „Seni nauji skoniai“ atskleidžia, kaip tradicinis lietuviškas paveldas gali būti šiuolaikiškai pritaikytas, išlaikant jo unikalumą ir kultūrinę vertę.

Daugiau informacijos rasite čia: atostogoskaime.lt/marsrutas

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.