Miestelyje veikiančiame Šiaulėnų krašto muziejuje pasitiko jo siela Eugenijus. Pasveikino akordeono garsais, kvietė užeiti į jo puoselėjamą muziejų, kuriame viena iš salių skirta kraštiečiams, broliams Baliui ir Jonui Buračams: Balys – garsus fotografas, kraštotyrininkas, pedagogas, Jonas – dailininkas.
Susirinkusiųjų muziejuje laukė ir fotografas Gintas Kavoliūnas, pristatęs senovinius fotoaparatus. Jo išsamus ir įtraukiantis pasakojimas apie Buračo laikmečio kameras, fotografavimo manierą ir kitas fotografijos pasaulio įdomybes nepalinko abejingų. Po pažinties su senovine fotografija laukė improvizuota fotosesija. Kaip gerai, kad turime rajone tokį muziejų, kuriame galima lengvai sukurti Buračo laikų atmosferą – kam skara ant pečių, kam skrybėlė ar pintinė su margučiais! Fone senoviniai rakandai, senos namo sienos, net kvapas „kaip pas babą kaime“ sukūrė neįtikėtinai gerą atmosferą ir nuotraukos pavyko pačios gražiausios. Visi liko patenkinti, laimingi ir net ne vienas sakė, kad tikrai įsirėminti galima tokią. Nuotraukas fotografas atliko su senoviniu aparatu, jo dukra ryškino nuotraukas, visi galėjo pamatyti tą „stebuklą“, kai iš vandens ištrauktame baltame lapelyje ima ryškėti sustabdyta akimirka.
Vėliau aplankyta Šiaulėnų bažnyčia, kapinės, muziejininkas Eugenijus atrakino ir Šemetų koplyčią-mauzoliejų.
Visą rytmetį dangų gaubę pilki debesys vos pasiekus Šiaulės žemę išsisklaidė, o užkopus į Kudinų piliakalnį – išlindo saulė ir ryškiai nušvietė rudenėjančią panoramą. Kas dar turėjo noro ir jėgų – lipo į Šiaulės apžvalgos bokštą. O tada jau namo, atgal į Radviliškį.
.png)
Atsiliepimai